tribiluoti

tribilúoti, -úoja, -ãvo NdŽ, trìbiluoti, -uoja, -avo 1. NdŽ, Šn žr. tribuliuoti. 2. intr. smarkiai judėti, spurdėti, blaškytis: Tribilúoja parkritęs vaikas NdŽ. Netribilúok tep, ba negaliu pašino ištraukt Mrs. Tribilúoja paršas, jei nepataiko širdin Srj. 3. intr. nesparčiai, vietoje ką dirbinėti, tripinėti: Marytė tik trìbiluoja trìbiluoja, o nieko gero nepadaro Grš. Dirbk netribilãvęs! Mrj. 4. intr., tr. Lzd, Kč greitai (ppr. niekus) kalbėti, plepėti: Tribilúoji be perstojo Kpč. Netrìbiluok tep – suprast nemožna! Pns. Ką tu niekus tribilúoji?! Rdm. 5. tr. dainuoti, tralialiuoti: Mergos suėję rėkoja, tribilúoja visokias dainuškas Vl. \ tribiluoti; sutribiluoti; užsitribiluoti